Tinklaraštis

Sekite mus Twitter – Archyvas

Kompanija „Google“ vis labiau plėsdama savo veiklą, surenka didžiulius kiekius asmeninės vartotojų informacijos, tačiau ar ilgai „Google“ ketina šią informaciją laikyti ir kam kompanija gali ją panaudoti – vis dar neaišku.

Tad kyla klausimas – gera būti priklausomam nuo „Google“ ar nelabai?

Nepadarykite klaidos manydami, kad nesate priklausomi nuo šios kompanijos, nes Jūs tikrai, vienaip ar kitaip, esate priklausomi ar net valdomi „Google“. Plačiau apie tai galite paskaityti oficialiame „EPIC“ (Elektroninio Privatumo Informacijos Centras (angl. Electronic Privacy Information Center)) ir kitų privatumo grupių skunde prieš „Google“ susivienijimą su reklamos kompanija „DoubleClick“. Štai sąrašas informacijos, kurią „Google“ renka ir saugo, o taip pat ir technologijos, kurios naudojamos šiai informacijai gauti.

• „Google Search“ - Išsaugo visas įvestas vartotojų užklausas.
• „Google Desktop“ - Indeksuoja vartotojo kompiuteryje esančius failus, elektroninius laiškus, nuotraukas, naršyklėje įvestų adresų sąrašą.
• „Google Talk“ - Išsaugo greitųjų žinučių tarp vartotojų istoriją.
• „Google Maps“ - Išsaugo vartotojo įvestus adresus, kuriuose neretai būna ir konkretaus namo ar buto numeris.
• „Google Mail (Gmail)“ - Išsaugo vartotojo elektroninius laiškus, taip pat vartotojo nustatymuose, pagal nutylėjimą, yra įjungtas amžinas laiškų saugojimas.
• „Google Calendar“ - Išsaugo vartotojo susidarytus tvarkaraščius.
• „Google Orkut“ - Socialinių tinklų įrankis, išsaugantis asmeninę informaciją (vardą, gyvenamąją vietą ir t.t.).
• „Google Reader“ - Išsaugo vartotojo skaitomų RSS/ATOM sąsajų istoriją.
• „Google Video/YouTube“ - Išsaugo vaizdo įrašų, kuriuos peržiūrėjo konkretus vartotojas, sąrašą.
• „Google Checkout“ - Išsaugo informaciją apie kredito korteles, internetinius mokėjimus.

Šis sąrašas netrukus turėtų būti papildytas dar vienu įrankiu t.y. „Google Gears“, kuris šiuo metu tebėra beta testavimo stadijoje. „Google Gears“ – atviro kodo naršyklės įskiepis, kuris naudoja JavaScript taikomąsias programas ir suteikia vartotojui galimybę dirbti su internetinėmis programomis nesant prisijungus prie interneto. Naudojantis šiuo įskiepiu, „Google“ gaus priėjimą prie vartotojo duomenų darbalaukio programų lygyje.
„Google“ vartotojai, kurie reguliariai naudojasi nors keliais įrankiais ar paslaugomis, privalo sutikti, kad „Google“ saugos didelį kiekį informacijos apie juos. Dažnai informacijos saugojimo trukmė yra neapibrėžta ar išvis nenustatyta, taip pat nėra tikslaus paaiškinimo, kur sukaupta informacija bus panaudota. Nėra galimybės panaikinti apie save sukauptos informacijos, net ir nebesinaudojant „Google“ paslaugomis. Paieškos milžinė, kaip minėta, išsaugo visas į paieškos variklį įvedamas užklausas, o kartu ir vartotojo IP adresą, taip pat ir užklausos įvedimo laiką. Tokia informacija, pasak „Google“, yra saugoma nuo 18 iki 24 mėnesių ir nėra jokios galimybės vartotojui panorėjus panaikinti jo įvestas užklausas. Tarp privatumo ekspertų yra vyraujanti nuostata, kad 18 ar 24 mėnesiai yra nepriimtinai ilgas laikas, prasilenkiantis su įstatymais daugelyje pasaulio šalių.
„Google“ taip pat turi priėjimą prie papildomos informacijos apie vartotoją, tokios kaip: hobis, darbovietės adresas ir telefono numeris, kuris neretai būna įvedamas į „Orkut“, tačiau kompanija pasilieka šią informaciją netgi vartotojui nustojus naudotis „Orkut“.
Taip pat „Google“ išsaugo visus paieškos rezultatus gautus įvedus užklausą į „Google Toolbar“ paieškos lauką ir nustato visus kompiuterio vartotojus besinaudojančius jau minėta programa, kad galėtų sekti naršymo įpročius. „Google Toolbar“ pagalba surinktos informacijos saugojimo laikotarpis nėra nustatytas.
„Google“ kompanija nesilaiko visuotinai priimtų OECD Privatumo nurodymų, o taip pat ir Europos Sąjungos duomenų saugos įstatymo.
„Google“ registruoja visas į paieškos variklį įvedamas užklausas kartu su informacija, kuri leidžia nesunkiai identifikuoti vartotoją, tačiau nesuteikia galimybės vartotojui koreguoti ar ištrinti savo įvestas užklausas. Taip pat nesuteikia vartotojams priėjimo prie informacijos, surinktos naudojantis „Google Maps“, „Google Video“, „Google Talk“, „Google Reader“ ir t.t.

Galima pasitikėti „Google“ ar ne – ginčytina, tačiau pliusą „Google“ pasitikėjimo klausime galima uždėti už įvykį, kuomet kompanija atsisakė paklusti JAV teisingumo departamentui, kuris vykdydamas tyrimą pareikalavo išduoti išsaugotas vartotojų užklausas. Šiam reikalavimui pakluso ir didžiausi „Google“ konkurentai: „AOL“, „Microsoft“, „Yahoo“.
Privatumo šalininkai teigia, kad toks įvykis visų pirma įrodo vyriausybinių organizacijų, teisėsaugos agentūrų ir, žinoma, nusikaltėlių norą sekti ir kontroliuoti savo (ir ne tik) piliečius.
„Mes palaikėme „Google“ sprendimą nepaklusti Teisingumo departamentui, tačiau mes taip pat manome, kad nėra saugu laikyti tokį kiekį informacijos, nes kol „Google“ ją saugos, vartotojų privatumas bus pavojuje“, teigė Marc Rotenberg, „EPIC“ direktorius, o norint suprasti apie ką kalbama, užtenka prisiminti 2006-ųjų metų įvykį, kuomet buvo išplatinta „AOL“ saugota konfidenciali informacija apie 658 000 vartotojų.

Vienintelis „Google“ kol kas pateiktas paaiškinimas dėl privačios informacijos saugojimo kiekio ir laiko, kuris buvo išplatintas „Google“ internetiniame dienoraštyje, buvo toks, jog kompanija naudoja šią informaciją gerinti saugumui ir teikiamų paslaugų kokybei.
Kiek „Google“ žada tobulinti paiešką, jei jiems reikia net metų visapusiškam mūsų privačios informacijos panaudojimui? Savaime suprantama, kompanija glaudžiai dirba su matematiniais algoritmais, o atsakydama į klausimą, nukreipia į birželio 3-iąją „The New York Times“ išspausdintą straipsnį, kuomet laikraščiui buvo suteikta išskirtinė teisė pažvelgti į „Google“ darbo su privačia informacija vidų. Laikraščio komentaras buvo, kad kompanija su vartotojų privačia informacija elgiasi kaip su nacionaline paslaptimi.
Pasak „The New York Times“, kompanijos paieškos kokybės gerinimo komanda per savaitę vidutiniškai išleidžia 6 matematinių formulių atnaujinimus. „Google paieška šiuo metu yra išvystyta taip, kad ieško nebe pagal tai ką Ji ar Jis įvedė į paieškos laukelį, bet ko Ji ar Jis nori. Pvz. vartotojas į paieškos laukelį įvedęs žodį "apple" (t.y. obuolys) dažniausiai galvoja apie vaisius, o „Apple“ užklausos rezultatai labiau būtų susiję su „iPod“ grotuvais ir kompanijos „Apple“ gaminamais kompiuteriais. Taip pat paieškos variklis sugeba suprasti ir klaidingai suformuluotas užklausas ar netgi užklausas su gramatinėmis klaidomis“, teigė Amit Singhal, „Google“ inžinierius.

Viena problemų, su kuriomis dabar susiduria „Google“ yra internetiniai brukalai t.y. neretai tinklalapis perpildytas reklamomis papuola į pirmąsias vietas rezultatų sąraše.

Nepaisant paieškos optimizavimo svarbos, „Google“ turi dar vieną pasiteisinimą saugoti duomenis 18 mėnesių – įstatymą.
Įstatymų laikymasis yra įtikinama priežastis privačios informacijos laikymui, tačiau niekas nesugeba nustatyti įstatymų, kuriais remdamasi „Google“ pateisina savo veiksmus.

„	Norėčiau, kad „Google“ nurodytų konkretų įstatymą, kuriame sakoma, kad kompanija privalo saugoti konfidencialią vartotojų informaciją. Aš negirdėjau apie tokį įstatymą tik žinau, kad Europoje yra informacijos laikymo įstatymas, tačiau jis neįpareigoja duomenų laikyti 18 mėnesių. Jeigu kalba eitų apie savaitę, tuomet būtų galima vesti derybas, tačiau aš įtariu, jog „Google“ nesutiks nusileisti	“
Simon Davies

„Kompanija buvo paprašyta pateikti kokią nors informaciją, kuri padėtų išaiškinti situaciją. Šešios dienos prieš išplatinant pranešimą, paskambinau Peter Fleischer ir perspėjau jį apie ketinimus bei paprašiau atsiųsti bet ką, kas padarytų pranešimą objektyvesnį, tačiau taip nieko ir nesulaukiau. Peter pasiūlė susitikti Paryžiuje, tačiau dėl didelio užimtumo to padaryti negalėjau“, vėlgi teigė Simon Davies.

Vartotojai visuomet turi teisę rinktis, tačiau kalbant apie privatumą „Yahoo“, „Microsoft“ tik neženkliai skiriasi nuo „Google“.

Jums rinktis: jei vartotojų būtų paklausta ar būti priklausomam nuo „Google“ ar ieškoti alternatyvos, labiausiai tikėtina, kad dauguma vartotojų geriau rizikuos savo privatumu.





Straipsnis buvo papildytas „Google“ komentarais.


Plačiau: http://www.eweek.com/article2/0,1895,2147355,00.asp