Šiandien kolegos man mandagiai priminė, jog seniai kažko nebuvau rašęs. Iš tikrųjų tai taip ir yra, laikas nepastebimai bėga/švaistosi nežinia kur. Aišku didžiausia problema rašant tinklaraštį yra tai, kad ne visada žinai ką parašyti – ilgai galvoji temą kol ji pati nukrenta ant tavęs. Tikėdamasis kad taip atsitiks pasinėriau į internetą, bet nieko doro ten, deja, neradau, tad nusprendžiau parašyti apie ką išeis. Gal net pavyks kažkokią išvadą iš to padaryti.

Kartą atsitiktinai užkliuvau už informacijos apie tai, kad kai kurie televizorių gamintojai į šiuolaikinius televizorius diegia ne ką kitą, o Linux operacinę sistemą. Iš tiesų prireikė laiko, kad šita mintis susigulėtų galvoje – pasirodo naujesniuose modeliuose ir Ethernet palaikymas yra. Dar įdomiau tai, kad tokie televizoriai turi ir niekaip nemirštantį serijinį interfeisą: numeti tris laidukus iš COM porto į audio jack‘ą ir turi serijinę konsolę televizoriaus debug`inimui. Na šiaip gal čia nėra didelis atradimas, tiesiog technologijos mus pasiekia vėliau nei išsivysčiusias šalis, bet nori nenori imi galvoti ar televizorius su internetu ir Linux yra gerai? Na privalumai tai turbūt akivaizdūs: internetas televizoriuje veda prie didesnio kanalų pasirinkimo, leidžia neiti prie kompiuterio kai reikia greitai perskaityti tinklaraštį iš critical.lt ir panašiai (aišku aš niekad nemačiau tokio TV, tai pasilieku teisę nusišnekėti). Ateityje televizijos tiekėjai ir buitinės technikos gamintojai matyt pasiūlys ir daugiau visokių funkcijų – atsiskaitymai už prekes, muzikos/filmų pirkimas, aplikacijų vykdymas ir t.t. Giliau pagalvojus kyla natūralus klausimas ar dėl tokios funkcijų konvergencijos televizorius lieka televizoriumi? Juk faktiškai mes gauname tiesiog kitokio form factoriaus kompiuterį su specializuota aparatine įranga televiziniam signalui priimti, dekoduoti ir pan. Aišku visa tai bus perteikta per gražų grafinį interfeisą ir vartotojas realiai nematys kas darosi po juo, t.y. sistemos viduje.

Tai jeigu šiuolaikinis televizorius == kompiuteris, tuomet jis ir turėtų būti traktuojamas kaip kompiuteris – saugumo principai, kurie taikomi kompiuteriams tiek aparatiniu tiek operacinės sistemos ar taikomosios programinės įrangos lygmeniu turėtų būti identiški, kadangi rizika bendru atveju tampa lygiavertė – juk nėra skirtumo ar jūsų kreditinės kortelės numeris bus pavogtas iš kompiuterio ar iš mobiliojo telefono ar iš televizoriaus (Na jei kortelė pavagiama kartu su pinigine, tai skirtumas toks, kad greičiausiai jūs jei likote gyvas tą pastebėjote iškart). Turbūt niekam nebus malonu jei jo privatus susirašinėjimas, lankytų svetainių sąrašas ar saugomų dokumentų turinys taps prieinamas kitiems. Kadangi visa tai dar tik ateina, gamintojai turi galimybę mokytis ne iš savo klaidų, o pasisemti patirties iš mobiliųjų telefonų pasaulio – kurių vartotojų skaičius nėra mažas, bet saugumo pažeidžiamumai yra pakankamai retas atvejis. Neaišku tik ar jis retas dėl to, kad taikomos saugumo priemonės yra geros ar todėl, kad niekas rimtai ir neieškojo spragų? Neįvertinus šitos patirties bus blogai. O blogai bus todėl, kad mobilųjį telefoną žmogus dar traktuoja kaip kažką intelektualaus, kompiuteriško. Tačiau visgi, kada jūs paskutinį kartą atnaujinote savo telefono firmware? O tinklo maršrutizatoriaus firmware kaip laikosi? O draugai ir „nepašvęstieji“ ar atsinaujina?

Aišku lieka pasidžiaugti, jog saugumo technologijų tiekėjams vis dar bus darbo – juk iš didelio televizoriaus ekrano atlikti mokėjimus internetu ar kitas operacijas bus žymiai smagiau nei iš mobilaus telefono ar netbooko. Vien dėl ekrano dydžio. Koją pakiš nebent patogaus įvesties įrenginio nebuvimas, bet kažkas bus sugalvota, ne kitaip. O patogumas ir technologijos paplitimas veda prie saugumo problemų ir nusikaltėlių dėmesio – o tai reiškia, jog antivirusai ir panaši saugumo programinė įranga iš mobiliųjų telefonų persikels į televizorius, iš jų į automobilius, o vėliau pasieks ir mikrobangų krosneles.

Mums lieka tik neatsilikti nuo technologijų ir suprasti, kad buitinė technika jau nebėra tik „technika“ mirksinti geltonomis, žaliomis ir raudonomis lemputėmis – iš esmės tai rytojaus galvos skausmas.

Komentarai